Visceralinė Osteopatija
Vienas iš visceralinės osteopatijos pradininkų yra Jean-Pierre Barral, kuris įnešė didžiulį indėlį į visceralinės osteopatijos vystymą.
Visceralinė osteopatija taikoma vidaus organams gydyti, metodo dėka normalizuojamas kepenų ir žarnyno darbas, gerinamas virškinimas ir medžiagų apykaita. Šis gydymo būdas yra naudojamas sergant virškinamojo trakto ligomis (peristaltikos problemos, vidurių užkietėjimai ir kiti), padeda šalinti ginekologijos problemas, gydo chroniškas šlapimo ir lytines ligas, naudojamas įspėti venų varikozinį išsiplėtimą. Kiekvienas
organas turi savo paslankumą su savu ritmu. Tas paslankumas nepriklauso nuo kvėpavimo judesių. Visi organai – širdis, plaučiai, skrandis, žarnynas, kepenys, inkstai, dubens organai, sausgyslių, fascijų dėka juda vieni kitų atžvilgiu. Šio judėjimo sutrikimas atneša organų paslankumo bei funkcijos sutrikimus. Stuburo traumos ir susirgimai taip pat atspindi vidaus organų darbą. Osteopatinės technikos atgamina organo vidinį paslankumą, kurio dėka gerėja kraujotaka, limfos tekėjimas, organų ir organizmo sistemų energetinė būsena.
Diagnostikos metu osteopatas nustato vidaus organų vietą, jų paslankumą vienas kito atžvilgiu, juos juosiančių raumenų ir sausgyslių būklę, taip pat pačių organų vidinį judėjimą. Po to pradedamas pats gydymo procesas, kurio esmė – atstatyti kūno organų normalų paslankumą, sausgyslių stiprumą, limfos drenavimo gerinimą. Tai suteikia galimybę užvesti biologinius mechanizmus, žmogaus organizmui pačiam atstatyti fiziologines funkcijas ir nutraukti patologinius procesus.
Visceralinė osteopatija yra naudojama esant tokiems susirgimams ir patologiniams procesams:
kolitai;
vidaus organų nusileidimai (ptozė);
sąaugų procesai pilvo ertmėje, kilę po operacijų arba dėl uždegimo;
šlapinimosi funkcijos sutrikimas;
tulžies diskinezija;
algodismenorėja;
ilgalaikiai galvos skausmai;
miego sutrikimai;
nugaros skausmai.
Visceralinė osteopatija padeda gydyti ne tik vidaus organus, bet ir disfunkcijas, susijusias su stuburu. Nuo vidaus organų būklės, jų sausgyslių ir pasaito tiesiogiai priklauso ir stuburo būklė. Todėl, dirbant su vidaus audiniais galima minkštai, bet efektyviai pacientams pašalinti chroniškus nugaros skausmus, ypač juosmens-kryžmens srityje. Ryšys tarp stuburo ir įvairių vidaus organų būklės yra visada. Daugeliui moterų juosmens skausmai yra įtakoti įvairių mažojo dubens organų susirgimų, ir visceralinės osteopatijos metodikos leidžia išgydyti pacientę nuo skausmo, net nesiliečiant prie jos stuburo.
Vienas stambiausių žmogaus organų yra kepenys. Suaugusio žmogaus kepenys sveria 1,5 kg. Prie jų, sausgyslių pagalba, laikosi skrandis, dešinysis inkstas, dvylikapirštė žarna. Esant pilvo ertmės traumoms, uždegimams arba sukrėtimams, kepenys gali išjudėti iš savo vietos, o tai sukelia patologinius procesus ne tik pačiame organe, fiksuotose struktūrose, bet ir stuburo kaklo bei krūtinės srityse, dešiniojo peties sąnario, juosmens- kryžmens srityse. Egzistuojančios visceralinės osteopatijos metodikos leidžia atstatyti kepenų raiščių balansą ir padėti pacientui esant kitoms, su kepenų paslankumo sutrikimais susijusiomis, problemoms. Be to, visi organai turi tam tikrą normalų paslankumą pagal kvėpavimą. Diafragmai judant vieni organai nuolat juda kitų organų atžvilgiu. Žymus osteopatas Jean-Pierre Barral dviejų šalia esančių organų santykį pavadino „visceraliniu sąnariu“ – kas iš tiesų gerai atspindi jų funkcinį paslankumą. Jeigu normalūs judesiai bus trikdomi dėl uždegiminio proceso (sąaugos) arba dėl traumos pasikeitusios padėties, kiti organai, kompensuodami disfunkciją, prisiims papildomą mechaninį darbą, tai gali neigiamai paveikti jų funkcijas.
Tokiu būdu visceralinė osteopatija orientuojasi ne tik ties vidaus organų lokalinėmis problemomis, bet ir padeda spręsti bendrus mechaninius ir fiziologinius uždavinius – gerinti stuburo mechaniką, kitų kaulų-sąnarių struktūras, įtakoti kraniosakralinės sistemos funkciją.
Visceralinė osteopatija vietinės kraujotakos ir nervų reguliavimo dėka leidžia šalinti daug chroniškų patologinių būsenų (cholecistitai, gastritai, kolitai ir t.t.) pilvo ertmės srityje – net esant infekcijoms. Taip pat visceralinė osteopatija teigiamai veikia urogenitalinės srities darbą, taip padėdama daugeliui moterų atsikratyti chroniškų skausmingų procesų gimdoje, ir kiaušidėse, o vyrams atstatyti potenciją ir atsikratyti prostatos chroniškų uždegiminių procesų. Įmanomas ir efektyvus krūtinės srities gydymas.
Reikia pabrėžti, kad teisingas osteopatinis gydymas remiasi trijų osteopatijos priėjimų sintezės pagrindu – pagarba struktūrai, vidaus organams ir kranialinei sistemai, žiūrint į konkretų paciento, atėjusio pas osteopatą, kūną.