Indikacijos ir kontraindikacijos skiriant higieninį ir gydomąjį masažą

Masažas yra funkcinė gydymo priemonė, skiriama įvairioms ligoms ir traumoms gydyti, po fizinio, protinio pervargimo, atliekamas higieninis, kosmetologinis masažas. Jis dažnai derinamas su kitais gydymo metodais, pavyzdžiui kineziterapija, fizioterapija, vandens procedūromis.

Skiriant ir atliekant masažą, reikia gerai žinoti jo indikacijas (t.y. kada masažą daryti galima (parodymai)) ir kontraindikacijas (atvejai, kada masažo daryti negaliama (priešparodymai)).
Parodymai ir priešparodymai higieniniam masažui.
Higieninį (profilaktinį) masažą galima taikyti visiems sveikiems žmonėms, atsižvelgiant jų amžių ir nervų sistemos jautrumą. Vaikų negalima ilgai ir intensyviai masažuoti, jų padidintas jautrumas ir imlumas įspūdžiams
Asmenims virš 60 metų bendrojo masažo procedūra turėtų būti trumpesnė. Be to, masažuojant tokius asmenis, nerekomenduotini įvairūs smūgiuojamieji vibracijos būdai nes pastarieji gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, sukelti kraujo spaudimą.
Higieninis masažas yra priešparodytinas, esant pakilusiai kūno temperatūrai, ūmiems uždegimams, pūliniams kūno paviršiuje, odos bėrimams, daugybinėms karpoms, polinkiui į kraujosruvas (mėlynės). Masažas netaikomas, sergant venų uždegimais, o esant stipriai išsiplėtusioms kojų venoms, kojų negalima masažuoti. Masažas nedaromas esant kirkšnies išvaržai, moterims menstruacijų, nėštumo metu.

Parodymai skiriant gydomąjį masažą:
1) širdies ir kraujagyslių ligos: išeminė širdies liga, po miokardo infarkto (tame tarpe ir po chirurginio gydymo), poinfarktinė kardiosklerozė, hipertoninė liga (poūmis laikotarpis), hipotoninė liga (poūmis laikotarpis), funkcinė širdies neurozė, miokardo distrofija, infekciniai alerginiai miokarditai, širdies ydos, arterijų ir venų ligos;
2) kvėpavimo organų ligos: lėtinės nespecifinės plaučių ligos, lėtinės pneumonijos ir bronchitai, plaučių emfizema, pneumosklerozė, bronchinė astma remisijos stadijoje, pleuritai;
3) atramos-judėjimo aparato ligos ir traumos: reumatoidiniai ir kiti artritai; distrofiniai procesai sąnariuose, Bechterevo liga, osteochondrozė ir kitos stuburo ligos, sutrenkimai, raiščių ir raumenų patempimai, tendovaginitai, kontraktūros, skoliozės, plokščiapadystė, laikysenos defektai;
4) centrinės nervų sistemos ligos ir traumos: nervų sistemos traumos, galvos smegenų kraujotakos sutrikimų pasekmės, poliomielito liekamieji reiškiniai, spąstiniai ir vangūs paralyžiai. I ir II laipsnio cerebrinė aterosklerozė, vaikų cerebrinis paralyžius:
5) periferinės nervų sistemos ligos ir traumos: neuralgijos, neuritai, pleksitai, radiku¬litai, Parkinsono liga, diencefaliniai sindromai, polineuritai;
6) lėtinės virškinimo organų ligos: gastritai, kolitai, žarnyno diskinezijos, gastroptozė, opinė liga, kepenų ir tulžies pūslės ligos (tulžies pūslės diskinezija), po operacijų dėl tulžies pūslės pašalinimo, arba opaligės;
7) odos ligos: plaukuotosios galvos dalies seborėja, psoriazė, neurodermitas ir kiti;
8) medžiagų apykaitos sutrikimai: nutukimas, diabetas, podagra.
Masažas skiriamas ir sutrikus miegui, galvos skausmų gydymui, esant padidintam jautrumui, lytiniam silpnumui ir kitais atvejais.

Priešparodymai skiriant gydomąjį masažą:
1) ūmi ligos pradžia, kai esti aukšta temperatūra:
2) ūmus uždegimas;
3) kraujavimas arba polinkis kraujuoti;
4) kraujo ligos;
5) pūlingi procesai (nepriklausomai nuo jų lokalizacijos (vietos));
6) įvairios odos, nagų, plaukuotosios dalies grybelinės, infekcinės ar nežinomos kilmės ligos;
7) ūmus venų uždegimas, trombozė, varikozinis venų išsiplėtimas, kai formuojasi trofiniai pakitimai;
8) arterijų uždegimai;
9) periferinių kraujagyslių aterosklerozė, trombangitai, kai formuojasi cerebrinės krizės;
10) kraujagyslių, aortos ir širdies aneurizmos;
11) limfinių liaukų, limfagyslių uždegimai;
12) vegetacinės nervų sistemos ligos paūmėjimo metu;
13) alergija, esant hemoraginiams ar kitiems išbėrimams, kraujo išsiliejimui į odą;
14) didelis psichinis ar fizinis nuovargis;
15) aktyvi tuberkuliozės forma, pirmos ir antros stadijos sifilis bei kitos venerinės ligos;
16) pilvo ertmės organų ligos, linkusios kraujuoti, po kraujavimo dėl opaligės arba moterų lytinių organų ligų;
17) lėtinis osteomielitas;
18) kauzalginis sindromas po periferinių nervų traumos;
19) įvairios lokalizacijos gerybiniai ir piktybiniai navikai (iki operacijos). Esant miomai, leidžiama masažuoti apykaklinę zoną, rankas, blauzdas, pėdas;
20) psichinės ligos paūmėjimo metu, kai ligoniui pakinta psichika;
21) kraujo apytakos III laipsnio nepakan¬kamumas;
22) hipertoninės ir hipotoninės krizės;
23) ūmi miokardo ischemija;
24) Kvinkės pabrinkimas (edema);
25) ūmi respiratorinė liga – per pirmas penkias dienas;
26) pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai palpacijos (pračiuopimo) metu;
27) bronchektazinė liga audinių irimo stadijoje;
28) III laipsnio pulmokardialinis nepakankamumas.
Taip pat nerekomenduojamas masažas stiprių skausmų, sunkios ligonio būklės metu.
Kontraindikacijos būna laikinos. Praėjus skausmams, radikaliai pašalinus naviką, pasibaigus hipertoninei ir hipotoninei krizei, ligonį galima masažuoti.

Dalintis: