Judesys yra viena iš kertinių GYVOJO organizmo savybių, raumenys jame atlieka pagrindinį vaidmenį. Raumenys žmogaus kūne sudaro nuo 40 iki 50 % kūno masės. Jeigu vertinti raumenis, kaip vienalytę masę, tai jie būtų didžiausias organas.
Raumenys atlieka 3 pagrindines funkcijas:
1 . Palaiko kūno ir vidaus organų padėtį.
2. Atlieka kūno ir vidaus organų judesius. Daugelis judesių pagrįsti KAULŲ, RAUMENŲ, SAUSGYSLIŲ ir FASCIJŲ savitarpio saveika. Nagrinėjant judesio problemas būtina nagrinėti būtent šių judesio komponentų BŪKLĘ ir FUNKCIJAS judesio grandyse.
3. Raumenys atlikdami darbą išskiria šilumą, tuo pačiu dalyvauja kūno termoreguliacijos procesuose.
Šios funkcijos atliekamos trijų rūšių raumenų: skeletinių, visceralinių ir širdies raumens. Kiekvienas iš šių tipų raumenų turi šias savybes:
1. Priima nervinių impulsų signalus ir atsako į juos – JAUTRUMĄ.
2. Susitraukia gavęs išorinį ar vidinį dirgiklį – SUGEBĖJIMĄ SUSITRAUKTI -ĮSITEMPTI.
3. Veikiamas išorinės jėgos sugeba išilgėti- TAMPRUMĄ
4. Gali gįžti į pradinius parametrus po susitraukimo arba ištempimo – ELASTINGUMĄ.
Skeleto raumenys judesyje atlieka bene didžiausią veiklą, be to jie mums yra labai svarbūs nagrinėjant miofascialinius skausmus. Skeleto raumenyną galima skirstyti į dvi grupes: fazinius ir toninius arba dar kitaip vadinamus posturalinius.
Fazinis raumens susitraukimas iššaukia struktūros, prie kurios tvirtinasi raumuo judėjimą; faziniai raumenys pagrinde sudaryti išgreitųjų skaidulų, jų pagrindinė funkcija atlikti greitus judesius. Fazinis raumuo pasižymi tuo, kad jame gana greitai kaupiasi pieno rūgštis. PIENO RŪGŠTIES KONCENTRACIJOS raumenyse PADIDĖJIMAS 10 proc. VIRŠ NORMOS IŠŠAUKIA NUOVARGIO, SILPNUMO JAUSMĄ. KONCENTRACIJOS DIDĖJIMAS LINK 40 proc. IŠŠAUKS SKAUSMINIUS LOKALIUS SKAUSMO POJŪČIUS.
Toniniai arba posturaliniai raumenys sugeba būti ilgą laiką dalinai įsitempę, kiekvieną momentą perduodami įtampą tik daliai skaidulų. Skaidulos gali dirbti asinchroniškai, raumens įtampa tuo būdu išlaikoma labai ilgai. Šie raumenys sudaryti pagrinde iš lėtųjų skaidulų.
SVEIKAS IR PERVARGĘS RAUMUO
Visi minėtieji raumenys lengvai pažeidžiami – perkraunami. Perkraunami netaisyklingais kūviais sukeliamais gyvenimo aplinkybių, tai pat dėl biomechaniškai netaisyklingo judesio – JUDESIO KULTŪROS STOKOS .
ŠIE FAKTORIAI NERETAI TAMPA SKAUSMO ATSIRADIMO, bei ĮVAIRIŲ KŪNO FUNKCIJŲ IŠSIDERINIMO PRIEŽASTIMI.
NORMALUS SVEIKAS RAUMUO – palpuojant jaučiamas, kaip minkštas ir elastingas. Lengvai apčiuopiamos ir greta esančios struktūros: kaulai, sąnariai, vidiniai organai. Raumenų esančių normoje konsistencija ir plastiškumas vienodas; palpuojant nesijaučia skausmo. Sveikas raumuo susitraukia atėjus nerviniam impulsui, o vėliau grįžta į savo pradinę formą ir ilgį. Atskiri raumenų skaidulų pluoštai neužčiuopiami.
Esant raumenų disfunkcijai raumuo gali įsitempti, tačiau jis negrįžta į pradinio ilgio parametrus.
DESTABILIZUOTAS RAUMUO lieka sutrumpėjęs. Tai ilgainiui daro įtaką KRAUJO IR LIMFOS tekėjimui per audinius ir varžo judesius. Raumuo negali atlikti pilnaverčių funkcijų – pilnai susitraukti ir atsipalaiduoti, palpuojant jaučiamos struktūros primenančios volelius, atskiros jo dalys skausmingos. Raumenys turintys spazmuotus raumenų regionus jaučia skausmą net lengvai prisilietus .
Visi šie pokyčiai atsiranda dėl ilgalaikų krūvių tenkančių raumenims, Dažnai tai kūno padėtys: pakelti pečiai, nusvirusi pakumpusi krūtinė, kūprinimasis, juosmens linkio padidėjimas – biomechaniškai išbalansuota laikysena.
Visa tai, pradėjus judėti, įtakoja netaisyklingus raumenų veiksmus judesyje. SKAUSMAS JUDANT – gali būti NETAISYKLINGOS LAIKYSENOS IR JUDĖJIMO STEREOTIPO PASEKMĖS (jei tai neįtakoja trauminiai padariniai).
Esant ilgalaikėms raumenų įtampos zonoms pakinta ne tik regioninė kraujo ir limfos cirkuliacija, tačiau ir inervacija.
TRIGERINIAI TAŠKAI – HIPERJAUTRIOS VIETOS, SU LOKALIA RAUMENINE ĮTAMPA, IŠSIDĖSTĘ SKELETO RAUMEINYSE IR /ARBA SU JAIS ASOCIUOTOMIS FASCIJOMIS. JIE GALI BŪTI LOKALIZUOJAMI RAIŠČIUOSE, POODINIUOSE SLUOKSNIUOSE, ANTKAULYJE IR NERAUMENINĖSE FASCIJOSE.
RAUMENINŲ – FASCIJŲ TRIGERINIAI TAŠKAI RYŠKIOS SIMPTOMATIKOS. Pacientas paprastai šiuos taškus apibūdina kai labai jautrius, o terapeutas jaučia toje vietoje maksimalų pasipriešinimą palpuojant . Trigerinis taškas gali kelti į gretimus regionus ir radijuojančius skausminius pojūčius, arba kitas išraiškas: regėjimo pablogėjimą, erdvės suvokimo kitimą, gleivinų uždegiminius procesus, lokalios kraujotakos sutrikimus, odos temperatūros pokyčius .
SKAUSMO INTENSYVUMAS, CHARAKTERIS IR VIETA nepriklauso nuo raumens dydžio. Anatominiu požiūriu TRIGERINIAI TAŠKAI atsiranda tose vietose, kur fizinio krūvio aktyvumas ir posturalinis stresas iššaukia IŠREIKŠTĄ MECHANINĮ KRŪVĮ arba KRAUJOTAKOS SUTRIKIMUS.
TRIGERINAI TAŠKAI DAŽNIAUSIAI RANDAMIVIRŠUTINĖSE TRAPECINIO RAUMENS DALYSE, MENTĘ KELIANČIAME RAUMENYJE, KRŪTININIUOSE ARBA JUOSMENINIUOSE TARPSLANKSTELINIUOSE RAUMENYSE, KVADRATINAME JUOSMENS RAUMENYJE, DIDŽIAJAME IR MAŽAJAME SĖDMENS RAUMENYJE ir kt.
TRIGERINIAI TAŠKAI SKIRSTOMI Į LATENTINIUS IR AKTYVIUOSIUS. Ir vieni ir kiti savo atsiradimu raumenyje riboja jo veiksmų diapazonus ir judėjimo intensyvumą.
Aktyvūs trigeriniai taškai skiriasi nuo latentinių tuo, kad yra skausminių pojūčių skleidėjai. Jų klinikinė reikšmė terapine prasme didesnė .
RAUMENINIAI – FASCIALINIAI SKAUSMAI GALI BŪTI APIBŪDINAMI KAIP :
PASTOVŪS, BUKI, GILŪS, RĖŽIANTYS; RETAI, BET SUTINKAMI DEGINANTYS SKAUSMAI, PULSUOJANTYS, DURIANTYS, LYDIMI NEJAUTROS. SKAUSMO INTENSYVUMAS GALI BŪTI IŠREIŠKIAMAS NUO SILPNO IKI GRUBAUS, AŠTRAUS; JIS GALI BŪTI STEBIMAS RAMYBĖJE BEI ESANT RAUMENIMS VEIKLOJE……
TRIGERINIAI TAŠKAI YRA ŠALINAMI TERAPINĖMIS PRIEMONĖMIS SUDARIUS INDIVIDUALIAS PACIENTO SVEIKATINIMO PROGRAMAS.